Tarp įrodytų retųjų žemių rezervų Kinija užima pirmąją vietą, sudaranti maždaug 43% visų pasaulio atsargų – 210 mln. tonų. Buvusi Nepriklausomų Valstybių Sandrauga pasiekė 40 milijonų tonų, o tai sudaro 19,5% pasaulio atsargų ir užima antrąją vietą. Jungtinės Valstijos turi 27 mln. tonų, o tai sudaro 12.86 % pasaulio atsargų ir užima trečią vietą. Antra, tokios šalys kaip Brazilija, Australija, Vietnamas, Kanada ir Indija taip pat turi didelę nuosavybę. (Šiaurės Korėja atrado didžiausią pasaulyje retųjų žemių rūdą, kurios atsargos yra šešis kartus didesnės nei Kinijos. Preliminarūs vertinimo rezultatai rodo, kad bendras potencialus mineralas gali siekti 6 mlrd. tonų, iš viso 216,2 mln. tonų retųjų žemių oksidų.)
Kinija valdo apie 98% pasaulio retųjų žemių rinkos.
Pagrindinės trys šalys, importuojančios retųjų žemių metalus iš Kinijos, yra Japonija, Pietų Korėja ir JAV. Tarp jų Japonija ir Pietų Korėja neturi retųjų žemių išteklių, o JAV turi retųjų žemių išteklių, bet draudžia kasybą. Jei Kinija ir toliau išlaikys tokias eksporto apimtis, po 20 metų ji gali tapti maža ar retųjų žemių šalimi.